católico

AsturianuEditar

  Pronunciación y silabación: [ kaˈto.li.ko ]

  Forma d’axetivuEditar

  1. Forma neutra de católicu.


EspañolEditar

  Pronunciación y silabación: [ kaˈto.li.ko ]

  SustantivuEditar

singular masculín católico, femenín católica; plural masculín católicos, femenín católicas

  1. (Cristianismu) Católicu.

  Pallabres rellacionaes

  AxetivuEditar

singular masculín católico, femenín católica ; plural masculín católicos, femenín católicas

  1. (Cristianismu) Católicu.

  Pallabres rellacionaes

  Forma d’axetivuEditar

  1. Forma femenina singular de catòlic.


GalleguEditar

  Pronunciación y silabación: [ kaˈtɔ.li.ko ]

  SustantivuEditar

singular masculín católico, femenín católica; plural masculín católicos, femenín católicas

  1. (Cristianismu) Católicu.

  Pallabres rellacionaes

  AxetivuEditar

singular masculín católico, femenín católica; plural masculín católicos, femenín católicas

  1. (Cristianismu) Católicu.

  Pallabres rellacionaes


PortuguésEditar

  Pronunciación y silabación: [ kɐˈtɔ.ɫi.ku ]

  SustantivuEditar

singular masculín católico, femenín católica; plural masculín católicos, femenín católicas

  1. (Cristianismu) Católicu.

  Pallabres rellacionaes

  AxetivuEditar

singular masculín católico, femenín católica; plural masculín católicos, femenín católicas

  1. (Cristianismu) Católicu.

  Pallabres rellacionaes